Ir štai, netrukus po to, kai Palaimintasis išėjo, mes pagalvojome: „Mielieji, Palaimintasis atsikėlęs išėjo pas save trumpai išdėstęs mums šią santrauką, bet neišanalizavęs detaliai jos prasmės: „Vienuoliai, vienuolis turėtų save tyrinėti taip, kad jo sąmonė nesiblaškytų, neišsisklaidytų po išorę ir neįstrigtų viduje, ir kad dėl nesisavinimo jis nebūtų tąsomas troškimo. Vienuoliai, kai sąmonė nesiblaško, neišsisklaido po išorę ir neįstringa viduje, dėl nesisavinimo troškimo netąsomam žmogui ateityje nekils priežastis kentėti: gimti, senti ir mirti.” Kas galėtų detaliai išanalizuoti ir paaiškinti prasmę Palaimintojo trumpai išdėstytos santraukos, kuri liko neišanalizuota?” Mes, Garbusis, taip pagalvojome: „Šis garbingasis Mahakaččana yra išgirtas Mokytojo ir gerbiamas išmintingųjų švento gyvenimo bičiulių. Mahakaččana gali detaliai išanalizuoti ir paaiškinti prasmę Palaimintojo trumpai išdėstytos santraukos, kuri liko neišanalizuota. Kodėl mums nenuėjus pas Mahakaččaną. Nuėję paklausime jo apie tai.” Ir štai, Garbusis, mes nuėjome pas Mahakaččaną. Nuėję, paklausime jo apie tai. Ir garbingasis Mahakaččana mums išaiškino tokiu būdu, tokiomis frazėmis, tokiais žodžiais.” „Vienuoliai, Mahakaččana yra išmintingas, didžios išminties yra Mahakaččana. Jei, vienuoliai, būtumėte manęs apie tai paklausę, būčiau jums išaiškinęs taip pat kaip tai padarė Mahakaččana. Tokia ir yra to prasmė, taip ir turėtumėte tai atminti.” Štai ką pasakė Palaimintasis. Patenkinti tie vienuoliai džiaugėsi Palaimintojo žodžiais.