Taip aš girdėjau. Kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Anathapindikos vienuolyne Džetos giraitėje netoli Savatthi. Ten gi Palaimintasis kreipėsi į vienuolius: „Vienuoliai!” „Taip, Garbusis,” – atsakė Palaimintajam tie vienuoliai. Palaimintasis štai ką pasakė: „Vienuoliai, mokysiu jus apie stebuklingą naktį, (išdėstysiu) santrauką ir detalią analizę. To klausykite, sutelkite visą dėmesį, aš kalbėsiu.” „Taip, Garbusis,” – atsakė Palaimintajam tie vienuoliai. Palaimintasis štai ką pasakė: „Nereikia nei praeities ilgėtis, nei laukti ateities. Kas praeity, tas jau praėjo, o ateitis dar neatėjo. Kas gi į dabarties reiškinius iš įvairių pusių žiūri, neįstrigdamas, nepajudinamas tasai lavina savo protą. Daryki tai, ką turi daryti šiandien. Kas gali žinoti, ryt gal mirtis ateis? Juk neįmanoma susitart su giltine ir sustabdyti jos karius. Uolus dieną ir naktį kas, gyvenantis taip be tinginystės, „Stebuklingos naktys jo yra,” – taip apie jį sakė išminčius.