Juk jau šiame gyvenime esti dešimt pateisinamų priežasčių peikti ir kritikuoti tuos atsiskyrėlius ar brahmanus, kurie manytų, kad šis Mokymo išdėstymas apie didįjį keturiasdešimtuką yra peiktinas ir atmestinas. Jei gerbiamasis peikia teisingą požiūrį, vertaisiais pagarbos ir pagyrų jam būtų atsiskyrėliai ir brahmanai turintys neteisingą požiūrį. Jei gerbiamasis peikia teisingą ketinimą, vertaisiais pagarbos ir pagyrų jam būtų atsiskyrėliai ir brahmanai turintys neteisingą ketinimą. Jei gerbiamasis peikia teisingą kalbą … Jei gerbiamasis peikia teisingą veiksmą … Jei gerbiamasis peikia teisingą pragyvenimo šaltinį … Jei gerbiamasis peikia teisingą pastangą … Jei gerbiamasis peikia teisingą atidą … Jei gerbiamasis peikia teisingą sutelktį … Jei gerbiamasis peikia teisingą žinojimą … Jei gerbiamasis peikia teisingą išsilaisvinimą, vertaisiais pagarbos ir pagyrų jam būtų atsiskyrėliai ir brahmanai turintys neteisingą išsilaisvinimą. Jau šiame gyvenime esti dešimt pateisinamų priežasčių peikti ir kritikuoti tuos atsiskyrėlius ar brahmanus, kurie manytų, kad šis Mokymo išdėstymas apie didįjį keturiasdešimtuką yra peiktinas ir atmestinas. Net, vienuoliai, tie okaliečiai, vasiečiai ir bhanjiečiai, kurie buvo atsitiktinumo, neveiksnumo, nihilizmo doktrinų šalininkai, jie nemanė, kad šis Mokymo išdėstymas apie didįjį keturiasdešimtuką yra peiktinas ir atmestinas. Dėl kokios priežasties? Dėl priekaištų, puolimų ir smerkimo baimės.” Štai ką pasakė Palaimintasis. Patenkinti tie vienuoliai džiaugėsi Palaimintojo žodžiais.