Taip aš girdėjau. Kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Anathapindikos vienuolyne Džetos giraitėje netoli Savatthi. Ten gi Palaimintasis kreipėsi į vienuolius: „Vienuoliai!” „Taip, Garbusis,” – atsakė Palaimintajam tie vienuoliai. Palaimintasis štai ką pasakė: „Vienuoliai, mokysiu jus, (išdėstysiu) santrauką ir detalią analizę. To klausykite, sutelkite visą dėmesį, aš kalbėsiu.” „Taip, Garbusis,” – atsakė Palaimintajam tie vienuoliai. Palaimintasis štai ką pasakė: „Vienuoliai, vienuolis turėtų save tyrinėti taip, kad jo sąmonė nesiblaškytų, neišsisklaidytų po išorę ir neįstrigtų viduje, ir kad dėl nesisavinimo jis nebūtų tąsomas troškimo. Vienuoliai, kai sąmonė nesiblaško, neišsisklaido po išorę ir neįstringa viduje, dėl nesisavinimo troškimo netąsomam žmogui ateityje nekils priežastis kentėti: gimti, senti ir mirti.” Štai ką pasakė Palaimintasis. Tai pasakęs Gerai Žengęs atsikėlė ir išėjo pas save.