Vienuoliai, prie bet ko, kas neišlavino, nepraktikavo dažnai atidos kūnui, Mara randa priėjimą, jis tampa Maros objektu. Panašiai, vienuoliai, kaip jei žmogus sviestų sunkų akmens rutulį į drėgno molio krūvą, kaip manote, vienuoliai, ar tas sunkus akmens rutulys įeitų į drėgną molio krūvą?” „Taip, Garbusis.” „Lygiai gi, vienuoliai, taip prie bet ko, kas neišlavino, nepraktikavo dažnai atidos kūnui, Mara randa priėjimą, jis tampa Maros objektu. Panašiai, vienuoliai, kaip jei būtų sausa, išdžiūvusi malka, ir ateitų žmogus su lazdele ugniai įžiebti (galvodamas): „Įžiebsiu ugnį, iššauksiu liepsną.” Kaip manote, vienuoliai, ar tas žmogus tą sausą, išdžiūvusią malką trindamas lazdele įžiebtų ugnį, iššauktų liepsną?” „Taip, Garbusis.” „Lygiai gi, vienuoliai, taip prie bet ko, kas neišlavino, nepraktikavo dažnai atidos kūnui, Mara randa priėjimą, jis tampa Maros objektu. Panašiai, vienuoliai, kaip jei būtų ant laikiklio stovintis tuščias, dykas puodas vandeniui ir ateitų žmogus nešinas vandeniu. Kaip manote, vienuoliai, ar galėtų tas žmogus supilti vandenį (į puodą)?” „Taip, Garbusis.” „Lygiai gi, vienuoliai, taip prie bet ko, kas neišlavino, nepraktikavo dažnai atidos kūnui, Mara randa priėjimą, jis tampa Maros objektu.