Ir kaip dėl savinimosi žmogus tąsomas troškimo? Štai, Mielieji, neapmokytas, eilinis žmogus, kuris nėra matęs tauriųjų, nenusimano apie tauriųjų mokymą ir nebuvo jo mokytas, kuris nėra matęs padorių žmonių, nenusimano apie padorių žmonių mokymą ir nebuvo jo mokytas, suvokia materialią formą kaip savastį, arba, kad savastis turi materialią formą, arba, kad materiali forma esti savastyje, arba, kad savastis esti materialioje formoje. Toji jo materiali forma pakinta, tampa kitokia. Jo materialiai formai pakitus, tapus kitokiai, sąmonei rūpi materialios formos pakitimas, tapimas kitokia. Jo protą užvaldo dėsningai kylanti būsena – troškimo tąsymas, gimstantis kai rūpi materialios formos pakitimas, tapimas kitokia. Dėl užvaldyto proto, jis baiminasi, stresuoja, ilgisi, dėl savinimosi yra tąsomas troškimo. Jis suvokia jausmo toną kaip savastį … Jis suvokia suvokimą kaip savastį … Jis suvokia proto darinius kaip savastį … Jis suvokia sąmonę kaip savastį, arba, kad savastis turi sąmonę, arba, kad sąmonė esti savastyje, arba, kad savastis esti sąmonėje. Toji jo sąmonė pakinta, tampa kitokia. Jo sąmonei pakitus, tapus kitokiai, sąmonei rūpi sąmonės pakitimas, tapimas kitokia. Jo protą užvaldo dėsningai kylanti būsena – troškimo tąsymas, gimstantis kai rūpi sąmonės pakitimas, tapimas kitokia. Dėl užvaldyto proto, jis baiminasi, stresuoja, ilgisi, dėl savinimosi yra tąsomas troškimo. Taip dėl savinimosi žmogus tąsomas troškimo.