„Panašiai, Mielieji, kaip kad jei žmogus, kuriam reikalinga branduolinė mediena, ieškantis branduolinės medienos, savo paieškose priėjęs prie galingo medžio su branduoline mediena, praleidęs šaknis, praleidęs kamieną, manytų, kad branduolinės medienos reikėtų ieškoti lapuose ir šakose, tokios pad išvados priėjo garbingieji. Buvę šalia Mokytojo, jie praleido Palaimintąjį ir galvoja paklausti manęs apie to (mokymo) prasmę. Juk, Mielieji, Tathagata žinodamas žino, matydamas mato, yra it regą, it žinojimas, it Dhamma, it Brahma, skelbėjas, paskelbėjas, prasmės aiškintojas, nemirtingumo dovanotojas, Dhammos Meistras. Tuomet buvo laikas paties Palaimintojo paklausti apie to (mokymo) prasmę. Kaip jis būtų išaiškinęs, taip ir turėtumėte atminti.” „Žinoma, Mielasis Kaččana, Tathagata žinodamas žino, matydamas mato, yra it regą, it žinojimas, it Dhamma, it Brahma, skelbėjas, paskelbėjas, prasmės aiškintojas, nemirtingumo dovanotojas, Dhammos Meistras. Tuomet buvo laikas paties Palaimintojo paklausti apie to (mokymo) prasmę. Kaip jis būtų išaiškinęs, taip ir turėtume atminti. Na bet Mahakaččana yra išgirtas Mokytojo ir gerbiamas išmintingųjų švento gyvenimo bičiulių. Mahakaččana gali detaliai išanalizuoti ir paaiškinti prasmę Palaimintojo trumpai išdėstytos santraukos, kuri liko neišanalizuota. Teišanalizuoja Mahakaččana, jei jam nesunku!“ „Ką gi, Mielieji, klausykite, sutelkite visą dėmesį, aš kalbėsiu.” „Taip, Mielasis,” – atsakė garbingajam Mahakaččanai tie vienuoliai. Garbingasis Mahakaččana štai ką pasakė: