Ir kokią sąmonę vadina neišsiblaškiusia, neišsisklaidžiusia po išorę? Štai, Mielieji, akimis pamačius formą, vienuolio sąmonė neseka formos bruožų. Formos bruožų saldybės nepririštą, nesurištą, pančiais nesupančiotą sąmonę vadina neišsiblaškiusia, neišsisklaidžiusia po išorę. Ausimi išgirdus garsą … Nosimi užuodus kvapą … Liežuviu pajutus skonį … Kūnu palietus tai, kas apčiuopiama … Protu pažinus reiškinį, vienuolio sąmonė neseka reiškinio bruožų. Reiškinio bruožų saldybės nepririštą, nesurištą, pančiais nesupančiotą sąmonę vadina neišsiblaškiusia, neišsisklaidžiusia po išorę. Tokią sąmonę vadina neišsiblaškiusia, neišsisklaidžiusia po išorę. Ir kokią sąmonę vadina įstrigusia viduje? Štai, Mielieji, vienuolis, atsiskyręs nuo juslinių malonumų, atsiskyręs nuo nedorų būsenų, pasiekia ir buvoja iš atsiskyrimo gimusioje ekstazėje ir palaimoje su (proto) kreipimu ir išlaikymu – pirmojoje džhanoje. Jo sąmonė seka iš atsiskyrimo gimusią ekstazę ir palaimą. Iš atsiskyrimo gimusios ekstazės ir palaimos saldybės pririštą, surištą, pančiais supančiotą sąmonę vadina įstrigusia viduje. Toliau, Mielieji, kai liaunasi (proto) kreipimas ir išlaikymas, būdamas su iš vidaus nurimusiu susitelkusiu protu, vienuolis pasiekia ir buvoja iš sutelkties gimusioje ekstazėje ir palaimoje be (proto) kreipimo ir išlaikymo – antrojoje džhanoje. Jo sąmonė seka iš sutelkties gimusią ekstazę ir palaimą. Iš sutelkties gimusios ekstazės ir palaimos saldybės pririštą, surištą, pančiais supančiotą sąmonę vadina įstrigusia viduje.