Toliau, vienuoliai, vienuolis eidamas supranta: „Einu”, – stovėdamas supranta: „Stoviu”, – sėdėdamas supranta: „Sėdžiu”, – o gulėdamas supranta: „Guliu”. Ir kad ir kokioje pozoje jo kūnas būtų, jis tai supranta. Kai jis taip gyvena, būdamas budrus, entuziastingas ir energingas, paliekami pasaulietinio gyvenimo prisiminimai ir mintis. Juos palikus, protas nurimsta, nutyla, susivienija ir susitelkia. Taip irgi vienuolis lavina atidą kūnui. Toliau, vienuoliai, vienuolis eidamas į priekį ir eidamas atgal, daro tai aiškiai suprasdamas; žiūrėdamas į priekį ir žiūrėdamas į šalis, daro tai aiškiai suprasdamas; sulenkdamas ir ištiesdamas (galūnes), daro tai aiškiai suprasdamas; dėvėdamas viršutinius apdarus ir nešdamas dubenį aukoms, daro tai aiškiai suprasdamas; valgydamas, gerdamas, kramtydamas ir ragaudamas, daro tai aiškiai suprasdamas; tuštindamasis ir šlapindamasis, daro tai aiškiai suprasdamas; eidamas, stovėdamas, sėdėdamas, gulėdamas, nubusdamas, kalbėdamas ir tylėdamas, daro tai aiškiai suprasdamas. Kai jis taip gyvena, būdamas budrus, entuziastingas ir energingas, paliekami pasaulietinio gyvenimo prisiminimai ir mintis. Juos palikus, protas nurimsta, nutyla, susivienija ir susitelkia. Taip irgi vienuolis lavina atidą kūnui. Toliau, vienuoliai, vienuolis šitą patį, padengtą oda kūną, pilną visokiausių nešvarumų, mintyse apžiūri į viršų nuo kojų padų ir žemyn nuo galvos plaukų (taip): „Šiame kūne yra galvos plaukai, kūno plaukai, nagai, dantys, oda, raumenys, sausgyslės, kaulai, čiulpai, inkstai, širdis, kepenys, diafragma, blužnis, plaučiai, žarnos, žarnaplėvė, skrandžio turinys, išmatos, tulžis, gleivės, pūliai, kraujas, prakaitas, lašiniai, ašaros, riebalai, seilės, snargliai, sąnarinis tepalas, šlapimas.”