Toliau, vienuoliai, vienuolis, atsiskyręs nuo juslinių malonumų, atsiskyręs nuo nedorų būsenų, pasiekia pirmąją džhaną ir būna joje, su (proto) kreipimu, išlaikymu bei su iš atsiskyrimo gimusiomis ekstaze ir palaima. Dėl atsiskyrimo gimusiomis palaima ir laime, jis šitą patį kūną užlieja, užpildo, pripildo, perskverbia taip, kad jo kūne nelieka nei dalelytės, kurios nebūtų pasiekusios šios, dėl atsiskyrimo gimusios palaima ir laimė. Panašiai, vienuoliai, kaip įgudęs maudyklos patarnautojas ar maudyklos patarnautojo padėjėjas, pribėręs muilo miltelių į bronzinį indą, pašlakstydamas vandeniu, suminkytų juos į vieną muilo gabalą taip, kad tas būtų permirkęs, išmirkęs, suvilgytas iš vidaus ir iš išorės, bet nevarvėtų, lygiai gi, vienuoliai, taip ir vienuolis dėl atsiskyrimo gimusiomis palaima ir laime šitą patį kūną užlieja, užpildo, pripildo, perskverbia taip, kad jo kūne nelieka nei dalelytės, kurios nebūtų pasiekusios šios, dėl atsiskyrimo gimusios palaima ir laimė. Kai jis taip gyvena, būdamas budrus … Taip irgi vienuolis lavina atidą kūnui.