Toliau, karaliau, kai liaunasi (proto) kreipimas ir išlaikymas, būdamas su iš vidaus nurimusiu susitelkusiu protu, vienuolis pasiekia ir buvoja iš sutelkties gimusioje ekstazėje ir palaimoje be (proto) kreipimo ir išlaikymo – antrojoje džhanoje. Iš sutelkties gimusiomis ekstaze ir palaima jis šitą patį kūną užlieja, užpildo, pripildo, perskverbia taip, kad jo kūne nelieka nei dalelytės, kurios nebūtų pasiekusios šios, iš sutelkties gimusios ekstazė ir palaima. Panašiai, karaliau, kaip jei būtų gilus ežeras su gilumine versme, į kurį neįteka vanduo nei iš rytinės pusės, nei iš pietinės pusės, nei iš vakarinės pusės, nei iš šiaurinės pusės, nei (virš kurio) laikas nuo laiko stipriai palyja. Tada šaltas vanduo, trykštantis iš to ežero šaltos versmės, tą patį ežerą užlietų, užpildytų, pripildytų, perskverbtų taip, kad tame ežere neliktų nei dalelytės, kurios nebūtų pasiekęs šaltas vanduo. Lygiai gi, karaliau, taip ir vienuolis iš sutelkties gimusiomis ekstaze ir palaima šitą patį kūną užlieja, užpildo, pripildo, perskverbia taip, kad jo kūne nelieka nei dalelytės, kurios nebūtų pasiekusios šios, iš sutelkties gimusios, ekstazė ir palaima. Tai irgi, karaliau, yra čia pat ir dabar regimas atsiskyrimo vaisius, nuostabesnis ir puikesnis už ankstesnius čia pat ir dabar regimus atsiskyrimo vaisius. 4.3.2.7. Trečioji džhana Toliau, karaliau, ekstazei išblėsus, vienuolis buvoja lygiažiūrus, atidus ir aiškiai suprantantis, jis visa esybe patiria palaimą. Jis pasiekia ir buvoja tame, ką taurieji nupasakoja taip: „Jis būna laimingas, lygiažiūrus ir atidus,” – trečiojoje džhanoje. Palaima be ekstazės, jis šitą patį kūną užlieja, užpildo, pripildo, perskverbia taip, kad jo kūne nelieka nei dalelytės, kurios nebūtų pasiekusi ši palaima be ekstazės.