Tuomet, kai vieni gerbiami atsiskyrėliai ir brahmanai suvalgę maistą, duotą (jiems) iš tikėjimo, naudojasi neteisingu pragyvenimo šaltiniu, žemu menu – t.y. (pranašavimu), kad karalius išvyks (į žygį), karalius pargrįš (iš žygio); mūsų karalius puls, kitas karalius trauksis; kitas karalius puls, mūsų karalius trauksis; mūsų karalius nugalės, kitas karalius pralaimės; kitas karalius nugalės, mūsų karalius pralaimės; tokiu būdu vienas laimės, kitas pralaimės – jis susilaiko nuo tokio neteisingo pragyvenimo šaltinio, nuo žemo meno. Tai irgi yra jo dorovė.