Panašiai, karaliau, kaip kad jei žmogus keliautų vieškeliu. Jis išgirstų litaurų garsą, būgnelių garsą, taip pat kriauklių, būgnų, tamtamų garsus. Jis taip pagalvotų: „Tai litaurų garsas, tai būgnelių garsas, tai kriauklių, būgnų, tamtamų garsai”. Lygiai taip, karaliau, vienuolis būdamas taip sutelkto proto, taip išgryninto, apvalyto, nesutepto, be nežymių teršalų, lankstaus, tinkamo darbui, pasiekusio nesutrikdomą (būseną) proto, jis nukreipia, pasuka protą link dieviškosios ausies elemento. Jis išgrynintu viršžmogišku dieviškos ausies elementu girdi tiek dievų, tiek ir žmonių garsus ir arti, ir toli. Tai irgi, karaliau, yra čia pat ir dabar regimas atsiskyrimo vaisius, nuostabesnis ir puikesnis už ankstesnius čia pat ir dabar regimus atsiskyrimo vaisius. 4.3.3.5. Kitų protų žinojimas Būdamas taip sutelkto proto, taip išgryninto, apvalyto, nesutepto, be nežymių teršalų, lankstaus, tinkamo darbui, pasiekusio nesutrikdomą (būseną) proto, jis nukreipia, pasuka protą link kitų protų žinojimo. Jis supranta kitų būtybių, kitų asmenų protą aprėpęs jį savuoju. Protą su geiduliu supranta kaip protą su geiduliu. Protą be geidulio supranta kaip protą be geidulio. Protą su neapykanta supranta kaip protą su neapykanta. Protą be neapykantos supranta kaip protą be neapykantos. Protą su paklydimu supranta kaip protą su paklydimu. Protą be paklydimo supranta kaip protą be paklydimo. Suvaržytą protą supranta kaip suvaržytą protą. Išsiblaškiusį protą supranta kaip išsiblaškiusį protą. Didingą protą supranta kaip didingą protą. Nedidingą protą supranta kaip nedidingą protą. Pranokstamą protą supranta kaip pranokstamą protą. Nepranokstamą protą supranta kaip nepranokstamą protą. Sutelktą protą supranta kaip sutelktą protą. Nesutelktą protą supranta kaip nesutelktą protą. Išlaisvintą protą supranta kaip išlaisvintą protą. Neišlaisvintą protą supranta kaip neišlaisvintą protą.