Ir kaip, karaliau, vienuolis saugoja juslinių gebėjimų duris? Štai, karaliau, vienuolis, akimis pamatęs formą, nebando pagauti nei (jos) bruožų, nei smulkių detalių. Jis žengia susilaikymo keliu, nes tą, kuris gyvena nesulaikydamas akių juslinio gebėjimo, gali užplūsti godulys, nusiminimas, blogos, nedoros būsenos, tad jis saugo akių juslinį gebėjimą, sulaiko akių juslinį gebėjimą. Ausimi išgirdęs garsą … Nosimi užuodęs kvapą … Liežuviu pajutęs skonį … Kūnu palietęs tai, kas apčiuopiamą … Protu pažinęs reiškinį, jis nebando pagauti nei (jo) bruožų, nei smulkių detalių. Jis žengia susilaikymo keliu, nes tą, kuris gyvena nesulaikydamas proto gebėjimo, gali užplūsti godulys, nusiminimas, blogos, nedoros būsenos, tad jis saugo proto gebėjimą, sulaiko proto gebėjimą. Turėdamas šį taurųjį juslinių gebėjimų sulaikymą, jis jaučia vidinį neliečiamumo (teršalais) džiaugsmą. Štai taip, karaliau, vienuolis saugoja juslinių gebėjimų duris. 4.3.2.2. Atida ir aiškus supratimas Ir kaip, karaliau, vienuolis yra išsivystęs atidą ir aiškų supratimą? Štai, karaliau, vienuolis eidamas į priekį ir eidamas atgal, daro tai aiškiai suprasdamas; žiūrėdamas į priekį ir žiūrėdamas į šalis, daro tai aiškiai suprasdamas; sulenkdamas ir ištiesdamas (galūnes), daro tai aiškiai suprasdamas; dėvėdamas viršutinius apdarus ir nešdamas dubenį aukoms, daro tai aiškiai suprasdamas; valgydamas, gerdamas, kramtydamas ir ragaudamas, daro tai aiškiai suprasdamas; tuštindamasis ir šlapindamasis, daro tai aiškiai suprasdamas; eidamas, stovėdamas, sėdėdamas, gulėdamas, nubusdamas, kalbėdamas ir tylėdamas, daro tai aiškiai suprasdamas. Štai taip, karaliau, vienuolis yra išsivystęs atidą ir aiškų supratimą. 4.3.2.3. Pasitenkinimas