Panašiai, karaliau, kaip žydrųjų, raudonųjų ar baltųjų lotosų tvenkinyje kai kurie iš žydrųjų, raudonųjų ar baltųjų lotosų, gimsta vandenyje, užauga vandenyje, bet nepakyla virš vandens, tarpsta panardinti vandenyje. Jie nuo viršaus iki pat šaknų šaltu vandeniu būna užlieti, užpildyti, pripildyti, perskverbti taip, kad tuose žydruose, raudonuose ar baltuose lotosuose nelieka nei dalelytės, kurios nebūtų pasiekęs šaltas vanduo. Lygiai gi, karaliau, taip ir vienuolis palaima be ekstazės šitą patį kūną užlieja, užpildo, pripildo, perskverbia taip, kad jo kūne nelieka nei dalelytės, kurios nebūtų pasiekusi ši palaima be ekstazės. Tai irgi, karaliau, yra čia pat ir dabar regimas atsiskyrimo vaisius, nuostabesnis ir puikesnis už ankstesnius čia pat ir dabar regimus atsiskyrimo vaisius. 4.3.2.8. Ketvirtoji džhana Toliau, karaliau, palikęs (vertinimą) malonu-nemalonu, peržengęs ankstesnius laimę ir nusiminimą, vienuolis pasiekia ir buvoja su lygiažiūros išgryninta atida, be (vertinimo) malonu-nemalonu – ketvirtojoje džhanoje. Jis sėdi persmelkęs visą šitą patį kūną švariu, tyru protu taip, kad jo kūne nelieka nei dalelytės, kurios nebūtų pasiekęs švarus, tyras protas.