Štai taip, Garbusis, man Adžita Kesakambala, būdamas paklaustas apie čia pat ir dabar regimą atsiskyrimo vaisių, išaiškino visa ko išnykimą. Panašiai, Garbusis, kaip paklaustasis apie tai, koks yra mangas, aprašytų duonmedžio vaisių, ar paklaustasis apie tai koks yra duonmedžio vaisius, aprašytų mangą, lygiai gi taip, Garbusis, man Adžita Kesakambala, paklaustas apie čia pat ir dabar regimą atsiskyrimo vaisių, išaiškino visa ko išnykimą. Tuomet, Garbusis, taip pagalvojau: „Kaip toks kaip aš galėtų ir pamanyti paprieštarauti atsiskyrėliui ar brahmanui gyvenančiam savo karalystėje?” Aš gi, Garbusis, ta Adžitos Kesakambalos kalba nei pasidžiaugiau, nei ją išpeikiau. Nepasidžiaugęs, neišpeikęs, būdamas nepatenkintas, neišreiškiau nepasitenkinimo žodžiais. Nepriimdamas tos kalbos ir neatmesdamas jos, atsistojau ir išėjau. 3.4 Pakudhos Kačajanos doktrina Štai vieną kartą, Garbusis, nuėjau pas Pakudhą Kačajaną, atėjęs apsikeičiau su juo mandagiais sveikinimais. Apsikeitęs mandagiais sveikinimais ir draugiškais žodžiais atsisėdau iš šono. Sėdėdamas taip iš šono, Garbusis, pasakiau Pakudhai Kačajanai štai ką: „Na gi yra, gerbiamas Kačajana, įvairių amatų žmonės … Nagi ar įmanoma, gerbiamas Kačajana, panašiai nurodyti čia pat ir dabar regimą atsiskyrimo vaisių?”