Malonumas ir skausmas atmatuoti samsaroje, samsara nei auga, nei mažėja, nei gerėja, nei blogėja. Panašiai kaip numestas siūlų kamuoliukas vyniojasi kol pasibaigia, lygiai gi taip praklajojus, praklaidžiojus ir kvailiai, ir išminčiai padaro galą kančiai.” Štai taip, Garbusis, man Makhalis Gosala, būdamas paklaustas apie čia pat ir dabar regimą atsiskyrimo vaisių, išaiškino visa ko apsivalymą praklajojimu. Panašiai, Garbusis, kaip paklaustasis apie tai, koks yra mangas, aprašytų duonmedžio vaisių, ar paklaustasis apie tai koks yra duonmedžio vaisius, aprašytų mangą, lygiai gi taip, Garbusis, man Makhalis Gosala, paklaustas apie čia pat ir dabar regimą atsiskyrimo vaisių, išaiškino visa ko apsivalymą praklajojimu. Tuomet, Garbusis, taip pagalvojau: „Kaip toks kaip aš galėtų ir pamanyti paprieštarauti atsiskyrėliui ar brahmanui gyvenančiam savo karalystėje?” Aš gi, Garbusis, ta Makhalio Gosalos kalba nei pasidžiaugiau, nei ją išpeikiau. Nepasidžiaugęs, neišpeikęs, būdamas nepatenkintas, neišreiškiau nepasitenkinimo žodžiais. Nepriimdamas tos kalbos ir neatmesdamas jos, atsistojau ir išėjau. 3.3 Adžitos Kesakambalos doktrina Štai vieną kartą, Garbusis, nuėjau pas Adžitą Kesakambalą, atėjęs apsikeičiau su juo mandagiais sveikinimais. Apsikeitęs mandagiais sveikinimais ir draugiškais žodžiais atsisėdau iš šono. Sėdėdamas taip iš šono, Garbusis, pasakiau Adžitai Kesakambalai štai ką: „Na gi yra, gerbiamas Adžita, įvairių amatų žmonės … Nagi ar įmanoma, gerbiamas Adžita, panašiai nurodyti čia pat ir dabar regimą atsiskyrimo vaisių?”