„Ne, Garbusis. Priešingai, mes jį ir pagerbtume, ir atsikeltume pasveikinant, ir paruoštume vietą atsisėsti, ir padovanotume jam tokių būtinybių kaip apdarai, maistas, būstas, vaistai, ir parūpintume tinkama apsaugą, prieglobstį ir pastogę.” „Kaip manai, karaliau, tokiu atveju ar yra čia pat ir dabar regimas atsiskyrimo vaisius, ar ne?” „Kaip gi, Garbusis, tokiu atveju yra čia pat ir dabar regimas atsiskyrimo vaisius.” „Štai gi, karaliau, nurodžiau tau pirmąjį čia pat ir dabar regimą atsiskyrimo vaisių.” 4.2 Antrasis čia pat ir dabar regimas atsiskyrimo vaisius „Nagi ar įmanoma, Garbusis, panašiai nurodyti kitą čia pat ir dabar regimą atsiskyrimo vaisių?” „Įmanoma, karaliau. Bet paklausiu, karaliau, tavęs kai ko atgal. Kaip tau atrodo tinkama, taip ir atsakyki. Kaip manai, karaliau, štai, turėtum žmogų žemdirbį, namų savininką, darbininką, dauginantį (tavo) turtus. Jis taip pagalvotų: „Kokie nuostabūs, kokie stulbinantys nuopelningų veiksmų keliai, nuopelningų veiksmų vaisiai! Juk šis Magadhos karalius Adžatasatus Vėdėhiputa yra žmogus, aš irgi esu žmogus. Juk šis Magadhos karalius Adžatasatus Vėdėhiputa turi maloninančius penkias jusles objektus, yra apdovanotas, aprūpintas jais, linksminasi, aš manyčiau, lyg dievas. Bet aš gi esu jo žmogus žemdirbys, namų savininkas, darbininkas, dauginantis (jo) turtus. Visai galėčiau padaryti tokius kaip jo nuopelningus veiksmus. Kodėl man nenusiskutus plaukų, neapsirengus geltonais apdarais ir nežengus priekin iš namų į gyvenimą be namų!”