„Nagi ar įmanoma, Garbusis, panašiai nurodyti kitą čia pat ir dabar regimą atsiskyrimo vaisių, kuris būtų nuostabesnis ir puikesnis už šiuos čia pat ir dabar regimus atsiskyrimo vaisius?” „Įmanoma, karaliau. Taigi, karaliau, klausyki, sutelki visą dėmesį, kalbėsiu.” „Taip, Garbusis,” – atsakė Palaimintajam Magadhos karalius Adžatasatus Vėdėhiputa. Palaimintasis štai ką pasakė: „Štai, karaliau, pasaulyje pasirodo Tathagata, arahantas, tobulai nušvitęs, pasiekęs žinojimą ir gerą elgesį, gerai žengęs, žinantis pasaulį, neprilygstamas tramdytinų žmonių auklėtojas, dievybių ir žmonių mokytojas, nušvitęs, palaimintas. Jis skelbiasi pats tiesiogine patirtimi pažinęs šį pasaulį su jo dievybėmis, Mara, Brahma, su visais atsiskyrėliais ir brahmanais, su jo valdovais ir žmonėmis. Jis moko Dhammos, kuri yra gera pradžioje, gera viduryje, gera pabaigoje, moko prasmingai, tinkama kalba, parodo visiškai tobulą, tyrą šventą gyvenimą.