„Įmanoma, karaliau. Bet paklausiu, karaliau, tavęs kai ko atgal. Kaip tau atrodo tinkama, taip ir atsakyki. Kaip manai, karaliau, štai, vienas žmogus būtų tavo vergas ar darbuotojas. Jis keltųsi anksčiau tavęs, eitų miegoti vėliau tavęs, darytų tai, ką lieptas, maloniai elgtųsi, tartų mielus žodžius, nuolat stebėtų, ar esi patenkintas. Jis taip pagalvotų: „Kokie nuostabūs, kokie stulbinantys nuopelningų veiksmų keliai, nuopelningų veiksmų vaisiai! Juk šis Magadhos karalius Adžatasatus Vėdėhiputa yra žmogus, aš irgi esu žmogus. Juk šis Magadhos karalius Adžatasatus Vėdėhiputa turi maloninančius penkias jusles objektus, yra apdovanotas, aprūpintas jais, linksminasi, aš manyčiau, lyg dievas. Bet aš gi esu jo vergas, darbuotojas. Keliuosi anksčiau, einu miegoti vėliau, darau tai, ką lieptas, maloniai elgiuosi, tariu mielus žodžius, nuolat stebiu, ar jis yra patenkintas. Visai galėčiau padaryti tokius kaip jo nuopelningus veiksmus. Kodėl man nenusiskutus plaukų, neapsirengus geltonais apdarais ir nežengus priekin iš namų į gyvenimą be namų?!” Po kurio laiko, nusiskutęs plaukus, apsirengęs geltonais apdarais, jis žengtų priekin iš namų į gyvenimą be namų. Taip palikęs pasaulietinį gyvenimą, jis gyventų sulaikydamas kūną, gyventų sulaikydamas kalbą, gyventų sulaikydamas protą, būtų pasitenkinęs paprasčiausiu maistu ir drabužiais, džiaugtųsi vienuma. Ir jei tau žmonės apie jį praneštų: „O, jūsų didenybe, turėtumėte žinoti, žmogus, kuris buvo jūsų vergas ar darbuotojas, kuris kėlėsi anksčiau jus, ėjo miegoti vėliau jūsų, darė tai, ką lieptas, maloniai elgėsi, tarė mielus žodžius, nuolat stebėjo, ar esate patenkintas, jis, didenybė, nusiskutęs plaukus, apsirengęs geltonais apdarais, žengė priekin iš namų į gyvenimą be namų. Taip palikęs pasaulietinį gyvenimą, jis gyvena sulaikydamas kūną, gyvena sulaikydamas kalbą, gyvena sulaikydamas protą, yra pasitenkinęs paprasčiausiu maistu ir drabužiais, džiaugiasi vienuma.” Ar tu tuomet sakytumei: „Tegul tas žmogus ateina pas mane, tegul ir vėl jis būna vergu, darbuotoju, kuris keliasi anksčiau manęs, eina miegoti vėliau manęs, daro tai, ką lieptas, maloniai elgiasi, taria mielus žodžius, nuolat stebi, ar esu patenkintas!”?