Būdamas taip sutelkto proto, taip išgryninto, apvalyto, nesutepto, be nežymių teršalų, lankstaus, tinkamo darbui, pasiekusio nesutrikdomą (būseną) proto, jis nukreipia, pasuka protą link kitų būtybių mirties ir atgimimo. Jis išgryninta viršžmogiška dieviška akimi mato kaip mirštančios būtybės atgimsta žemesnėmis, aukštesnėmis, gražiomis, negražiomis, geroje vietoje, blogoje vietoje. Jis supranta kaip būtybių gyvenimų eiga priklauso nuo jų veiksmų. „Šios gerbiamos būtybės, blogo kūno elgesio, blogo kalbos elgesio, blogo proto elgesio, įžeidinėjančios tauriuosius, neteisingų pažiūrų, elgėsi besivadovaudamos neteisingomis pažiūromis. Jos po kūno žūties, po mirties atgimė pragaištingoje, blogoje vietoje, kančių pasaulyje, pragare. O šios gerbiamos būtybės, gero kūno elgesio, gero kalbos elgesio, gero proto elgesio, neįžeidinėjančios tauriųjų, teisingų pažiūrų, elgėsi besivadovaudamos teisingomis pažiūromis, jos po kūno žūties, po mirties atgimė geroje vietoje, dangaus pasaulyje.” Taip jis išgryninta viršžmogiška dieviška akimi mato kaip mirštančios būtybės atgimsta žemesnėmis, aukštesnėmis, gražiomis, negražiomis, geroje vietoje, blogoje vietoje. Jis supranta kaip būtybių gyvenimų eiga priklauso nuo jų veiksmų.