Ir štai Magadhos karalius Adžatasatus Vėdėhiputa pagerbė Palaimintąjį, pasveikino vienuolių bendruomenę suglaustais delnais ir atsisėdo iš šono. Sėdėdamas gi iš šono Magadhos karalius Adžatasatus Vėdėhiputa pasakė Palaimintajam: „Garbusis, norėčiau paklausti, Palaimintojo vieno dalyko, jei Palaimintasis leistų užduoti klausimą ir skirtų (laiko) į jį atsakyti.” „Klauski, karaliau, ką panorėjęs!” „Na gi yra, Garbusis, įvairių amatų žmonės, tokie kaip: dramblių dresuotojai, arklių dresuotojai, kavalerijos kariai, lankininkai, vėliavnešiai, maršalai, atsakingieji už proviziją, didieji karininkai, žvalgai, narsuoliai, herojai, šarvuoti raiteliai, vergai, virėjai, kirpėjai, pirtininkai, konditeriai, vainikų pynėjai, skalbėjai, audėjai, krepšių pynėjai, puodžiai, matematikai, buhalteriai ir kiti panašaus pobūdžio amatininkai. Jie pragyvena iš čia pat ir dabar matomų tų amatų vaisių. Taip jie neša laimę ir džiaugsmą sau, neša laimę ir džiaugsmą tėvams, neša laimę ir džiaugsmą žmonai ir vaikams, neša laimę ir džiaugsmą draugams. Jie rengia pakeliančius dovanų teikimus atsiskyrėliams ir brahmanams, kurie veda į dangiškus pasaulius, duoda palaimingus rezultatus, atgimimą danguje. Nagi ar įmanoma, Garbusis, panašiai nurodyti čia pat ir dabar regimą atsiskyrimo vaisių?”