Ir kaip, karaliau, vienuolis yra pasitenkinęs? Štai, karaliau, vienuolis yra patenkintas kūną apsaugojančiu apdaru ir paaukotu maistu skrandžiui palaikyti. Kad ir kur jis eitų, jis išvyksta pasiėmęs tik (juos). Panašiai kaip sparnuotam paukščiui, kad ir kur jis vyktų, sparnai yra jo vienintelė našta, lygiai taip ir vienuolis yra patenkintas kūną apsaugojančiu apdaru ir paaukotu maistu skrandžiui palaikyti, kad ir kur jis eitų, jis išvyksta pasiėmęs tik (juos). Štai taip, karaliau, vienuolis yra pasitenkinęs. 4.3.2.4. Kliūčių palikimas Turėdamas šią tauriosios dorovės visumą, šį taurųjį juslinių gebėjimų sulaikymą, šią tauriąją atidą ir aiškų supratimą, šį taurųjį pasitenkinimą, jis dažnai lankosi nuošaliose vietose: miškuose, medžių papėdėse, kalnuose, olose, kalnų tarpekliuose, kapinėse, miškų glūdumoje, atvirame ore, ant šiaudų krūvelės. Po sugrįžimo iš aukų rinkimo, pavalgęs, jis atsisėda sukryžiavęs kojas, laikydamas kūną tiesiai, sutelkęs atidą priešais save. Palikęs žemiškų dalykų troškimą, jis būna su protu be troškimo. Jis išgrynina protą nuo troškimo. Palikęs piktavališkumo ydą, jis būna geranoriško proto. Būdamas gailestingas visoms gyvoms būtybėms, jis išgrynina protą nuo piktavališkumo. Palikęs tingulį ir apsnūdimą, jis būna be tingulio ir apsnūdimo. Suvokdamas šviesą, būdamas atidus ir aiškiai suprantantis, jis išgrynina protą nuo tingulio ir apsnūdimo. Palikęs nerimą ir graužatį, jis būna ramus. Būdamas su iš vidaus nurimusiu protu, jis išgrynina protą nuo jaudinimosi ir nerimavimo. Palikęs abejones, jis būna išsklaidęs abejones. Būdamas nedvejojantis doromis būsenomis, jis išgrynina protą nuo abejonių.