Tuo gi pat metu Džyvaka Komarabhača sėdėjo netoli Magadhos karaliaus Adžatasatos Vedehiputos tylėdamas. Ir štai Magadhos karalius Adžatasatus Vėdėhiputa pasakė Džyvakai Komarabhačai: „O tu, mielas Džyvaka, ko tyli?” „Šis Palaimintasis, arahantas, tobulai nušvitęs, jūsų didenybe, yra apsistojęs mano mangų giraitėje kartu su didžiule vienuolių bendruomene, su tūkstančiu dviem šimtais penkiasdešimt vienuolių. Ir apie tą gi Palaimintąjį yra pasklidę tokie nuostabūs pagyros žodžiai: „Šis Palaimintasis yra arahantas, tobulai nušvitęs, pasiekęs žinojimą ir gerą elgesį, gerai žengęs, žinantis pasaulį, neprilygstamas tramdytinų žmonių auklėtojas, dievybių ir žmonių mokytojas, nušvitęs, palaimintas.” Tegul didenybė aplanko tą Palaimintąjį. Galbūt didenybės apsilankymas pas Palaimintąjį nuramins protą.” „Ką gi, tuomet, mielas Džyvaka, paruoški važiavimui dramblius!” „Taip, didenybe,”－ atsakė Magadhos karaliui Adžatasatui Vėdėhiputai Džyvaka Komarabhača. Paruošęs penkis šimtus dramblienių ir karaliaus asmeninį dramblį jis pranešė Magadhos karaliui Adžatasatui Vedehiputai: „Didenybe, jūsų drambliai paruošti važiavimui. Darykite dabar tai, kam manote yra laikas.” Ir štai Magadhos karalius Adžatasatus Vėdėhiputa po to, kai jo penki šimtai moterų užsilipo ant dramblienių, atsisėdo ant savo asmeninio dramblio. Kartu su uždegtų fakelų nešėjų palyda jis paliko Radžagahą visoje savo karališkoje didybėje ir pajudėjo link Džyvakos Komarabhačos mangų giraitės.