Panašiai, karaliau, kaip kad jei blizgantis lazurito brangakmenis, tikras, aštuonkampis, gerai apdirbtas, skaidrus, tyras, švarus, pasižymintis visomis geromis savybėmis, būtų užmautas ant juodo, geltono, raudono, balto ar pilko siūlo. Jį paimtų į rankas ir apžiūrėtų geros regos žmogus: „Šis yra blizgantis lazurito brangakmenis, tikras, aštuonkampis, gerai apdirbtas, skaidrus, tyras, švarus, pasižymintis visomis geromis savybėmis. Ir jis yra užmautas ant juodo, geltono, raudono, balto ar pilko siūlo.” Lygiai taip, karaliau, vienuolis būdamas taip sutelkto proto, taip išgryninto, apvalyto, nesutepto, be nežymių teršalų, lankstaus, tinkamo darbui, pasiekusio nesutrikdomą (būseną) proto, jis nukreipia, pasuka protą link žinojimo ir matymo. Jis supranta: „Šis gi mano kūnas yra materialus, (sudarytas) iš keturių didžiųjų elementų. Gimęs iš motinos ir tėvo, jis yra ryžių košės ir rūgpienio sankaupa turinti prigimtį keistis, dėvėtis, suirti ir pranykti. Ši gi mano sąmonė remiasi į jį, yra prie jo pririšta.” Tai irgi, karaliau, yra čia pat ir dabar regimas atsiskyrimo vaisius, nuostabesnis ir puikesnis už ankstesnius čia pat ir dabar regimus atsiskyrimo vaisius. 4.3.3.2. Viršžmogiškas gebėjimas sukurti protu (kūną) Būdamas taip sutelkto proto, taip išgryninto, apvalyto, nesutepto, be nežymių teršalų, lankstaus, tinkamo darbui, pasiekusio nesutrikdomą (būseną) proto, jis nukreipia, pasuka protą link proto padaryto kūno sukūrimo. Jis iš šio kūno sukuria kitą kūną, turintį formą, proto padarytą, su visomis kūno dalimis ir galūnėmis, su pilnaverčiais gebėjimais.